Kelionės

Važiuoju į Angliją vingiuotais keliais

Kelias

vezu i anglijaKas sakė, kad kelias namo, bus toks vingiuotas, ilgas ir neįveikiamas? Turbūt tie keliautojai, kurie ekstremalumą ir nuotykius iškeitė į trumpus, bet ankstus skrydžius. Aš jau seniai neskraidau lėktuvais, tik važiuoju, net ir pačiais tolimiausiais maršrutais. Keliaudamas norėjau jausti pagrindą po kojomis, todėl sėdau už mažo mikroautobuso vairo. Šiandien vežioju keliautojus, ieškančius naujų namų, vežioju ir jų siuntinius. Pirmyn ir atgal. Iš Lietuvos į Angliją ir atgal. Taip, Anglijos keliai siauri ir vingiuoti. Kartai baisu prasilenkti su dviaukščiais autobusais, bet tikslą visados pasiekiu saugiai. Keleivių gretos neretėja, o tik auga. Kaip keista, kad tiek daug entuziastų iškeičia 3 valandų skrydį į 24 valandų kelionę kontinentinės Europos keliais.

Kasdien važiuoju į Angliją iš Lietuvos. Kasdien manęs laukia keleiviai, o kartais tik jų siuntos. Jie keliauja į naujus namus, naujų perspektyvų ieškodami. Kodėl keliauti mikroautobusu geriau? Jus nereikia be tikslo laukti oro uosto eilėse, sverti bagažo. Mikroautobusuose nėra tokio apriboto bagažo svorio limito. Juk keliaudami ilgam laikui ir nežinodami kada sugrįšit, norit išsivežti didžiąją dalį savo gyvenimo. Kai oro uostuose taikomi didžiuliai bagažo mokesčiai, keliaudami mikroautobusu sumokat tik vieną kartą. Nors kelionė ilga, bet tikslinga. Nusileidus oro uoste tenka galvoti kaip nuvykti į naujus namus, tuo tarpu aš vežu keleivius tiesiai į namus. Iš taško A į tašką B.

Tuo pačiu keliu važiuoju į Angliją. Numatau visas galimas spūstis. Žinau, kad Lenkijos keliai atrodo nepravažiuojami, bet juos įveikiu greitai ir saugiai. Kertu kontinentinės Europos sienas kol pasiekiu Lamanšo sąsiaurį. Visados spėju į keltą. Punktualumas ir saugumas kelyje man itin svarbus. Keleiviai manimi pasitiki, kaip ir siuntėjai. Aš esu profesionalus vairuotojas, vežėjas ir kurjeris. Jei pašto siuntos vėluoja, aš atvykstu laiku. Mano kelionės maršrutas šiandien toks populiarus, kad kasdien mano autobusas sausakimšas. Bagažo skyriuje taip pat spaudžiasi daugybė siuntinių. Lietuva ir Anglija, Anglija ir Lietuva. Tarp šių šalių atstumas ne toks tolimas ir neįveikiamas.

Vežu į Angliją anksti ryte, o po 24 valandų išlaipinu keleivius, išvežioju siuntinius. Man teikia džiaugsmą artimųjų susitikimai. Emigracijos duoną valgantys ir jų išsiilgę giminaičiai pagaliau susitinka. Kartais jaučiuosi kaip mediumas, kuris padeda susitikti ir susiekti nutolusiems. Emigracijoje tautiškumo ir tėvynės ilgesio jausmas paaštrėja. Galbūt bent duonos kepalas ir nuotraukų albumai sugrąžina dalelę Lietuvos. Aš pat neturiu pastovios vietos, jaučiuosi tarsi būčiau dviejų šalių pilietis. Karais apsistoju Anglijoje, o kartais Lietuvoje. Anglijos lietuvių bendruomenė tokia didelė. Ir aš jaučiuosi esanti jos dalimi.

Jei nespėjot įsigyti paskutinės minutės bilieto iš Lietuvos, aš važiuoju į Angliją. Visi, kurie nespėjo į lėktuvą, dar suspės į keltą per Lamanšą. Mano autobuse yra vietos visiems, laikiniems keliautojams ir Anglijos lietuviams. Saugi kelionė, nors ir ne tokia greita kaip skrydis Boingais. Vis tik kelionės mažaisiais autobusais turi savų privalumų. Čia nėra griežtų taisyklių, bagažo patikros. Niekas iš jūsų neatims gėrimų, maisto produktų ar kosmetikos. Bagažo niekas nesvers ir nelieps susimokėti už perviršį. Žinoma, mano mažam autobuse nesutilps visas jūsų gyvenimas, bet didžioji dalis tikrai tilps. Kiekvieno maršruto metu aš vežu dalį lietuvybės ir asmeninių prisiminimų. Mano siuntiniai padeda Anglijos lietuviams ištverti tėvynės liūdesį. Pamažu Anglijoje jie jaučiasi lyg namuose. Sublokuotuose kotedžuose jie kaupia asmeninius prisiminimus, nuotraukų albumus ir vaikystės žaislus.